STOGO PAGRINDO PARUOŠIMAS
STOGO PAGRINDO PARUOŠIMAS
1. stogui dengti naudojamos medžiagos turi atitikti patvirtintas statybos normas ir taisykles.
Klojant bitumines čerpes ant medinių stogo konstrukcijų, kaip ir ant kitų tipų konstrukcijų, gegnių žingsnis priklauso nuo nuolatinių ir laikinų apkrovų taip pat nuo stogo formos ir svyruoja nuo 600 iki 1500 mm. Priklausomai nuo gegnių žingsnio naudojamas įvairaus storio ištisinis medinis pagrindas. 
Kaip ištisinį pagrindą leidžiama naudoti drėgmei atsparią fanerą drėgmei atsparias orientuotos struktūros drožlių plokštes, įlaidines ar apipjautąsias lentas, kurių santykinis drėgnumas ne didesnis nei 20 %, ir montuojant jas reikia rūšiuoti pagal storį. Rekomenduojama pasirinkti lentas iš spygliuočių medienos. Lentų plotis ne daugiau kaip 150 mm.
Grebėstams naudojant apipjautąsias lentas, maksimalus leistinas tarpas tarp lentų turi būti ne didesnis kaip 5 mm. Montuojant stogą žiemos metu ir ištisiniam pagrindui naudojant fanerą arba OSB-3 plokštes, tarp lapų būtina palikti 3 mm tarpą, siekiant kompensuoti linijinį plėtimąsi šiltuoju metų laiku. Montuoti šachmatiška tvarka, kraštus rekomenduojama tvirtinti dygliavinėmis arba sraigtinėmis vinimis. Norint pailginti gegnių konstrukcijų medinių elementų tarnavimo laiką, jas reikia apdoroti antiseptikais ir antipirinais, esant reikalui detales ir gaminius reikia apdoroti priešgaisrinės saugos priemonėmis.
DĖMESIO: montuojant lentų pagrindą būtina atkreipti dėmesį į tai, kad visų lentų kamieno metų žiedai būtų orientuoti išsigaubimais į viršų (4 pav). Naudojant drėgnos medienos lentas, įlaidinių arba apipjautųjų lentų galai turi būti tvirtinami iš abiejų pusių dviem sraigtinėmis vinimis.
2. Ventiliacija
Tam, kad būtų prailgintas stogo konstrukcijos ilgaamžiškumas, būtina užtikrinti tinkamą stogo ventiliaciją, ypač virš naudojamo mansardinio aukšto. Kad sutapdintas šlaitinis stogas būtų normaliai ventiliuojamas, jis turi turėti tris pagrindinius elementus: angas orui patekti, kanalus virš šiluminės izoliacijos orui cirkuliuoti ir oro ištraukiamąsias angas viršutinėje dalyje. Stogo konstrukcijos vėdinimo angų plotas turi sudaryti 1/300 -1/500 pastogės šiluminės izoliacijos ploto. Slėgis pastogėje turi būti turi būti žemesnis, todėl oro ištraukiamųjų angų plotas turėtų būti 10-15% didesnis už oro įtraukiamųjų. Toks ventiliacijos angų išdėstymas užtikrins intensyvią oro apykaitą visoje pastogėje.
Jei stogo šlaitų galai apkalami medinėmis vėjalentėmis, reikianaudoti specialius ventiliacijos elementus - sofitines juosteles. Jei ventiliaciniam tarpui užtikrinti naudojamos vagonlentės, galimas vriantas parodytas 6 pav. (su sąlyga, jei montuojama sistema apledėjimui išvengti). Virš šiluminės izoliacijos esančių ventiliacinių kanalų minimalus aukštis turi būti 50 mm, jei šlaito nuolydis >20°. Jei šlaito nuolydžio kampas mažesnis (<20°), ventiliacinis tarpas turi būti padidintas iki 80 mm.
DĖMESIO: labai svarbu, kad oras iš lauko pasiektų visą pastogės erdvę. Jei paliekamos tik nedidelės ventiliacijos angos stogo languose, ši nuostata nevykdoma - pastogėje susidaro stovinčio oro zonos.
3. Paklotinis sluoksnis
Stogo nuolydis nuo 12° iki 18°
Esant tokiam stogo nuolydžiui po čerpėmis SHINGLAS per visą šlaitą klojamas papildomas paruošiamasis hidroizoliacinis sluoksnis. Šlaitų sandūrose ir karnizų iškyšose montuojamas lipnus modifikuoto bitumo paklotas. Šlaito sandūroje jis yra klojamas 1 m pločiu (po 50 cm ant kiekvieno šlaito). Ties karnizu - išilgai per visą jo iškyšą ir dar 60 cm nuo fasado plokštumos į viršų (7 pav). Rekomenduojama kloti ištisinį paklotą, tačiau jei tenka sudurti, tai juostų užleidimo vieta turi būti ne mažesnė nei 30 cm ir kruopščiai priklijuota. Likusi šlaito dalis gali būti dengiama paprastu, mechaniškai tvirtinamu paklotu, kuris klojamas iš apačios j viršų, perdengiant skersine kryptimi 100 mm ir išilgine kryptimi 150 mm, vyniojant ritinį paraleliai karnizui. Paklotas prie pagrindo tvirtinamas kas 200-250 mm specialiomis cinkuotomis vinimis su plačiomis galvutėmis. Juostų persidengimo vietos patepamos bitumine mastika FIKSER.
Stogo nuolydis didesnis nei 18°
Esant stogo nuolydžiui >18°, papildomas hidroi-zoliacinės dangos sluoksnis dedamas tik galimose vandens pratekėjimo vietose (palei karnizų ir šlaito kraštų iškyšas, šlaitų sandūroje, stogo kraiguose, ties kaminėliais). Šlaitų sandūroje klojamas 1 m pločio lipnus modifikuoto bitumo paklotas (po 50 cm ant kiekvieno šlaito). Ties karnizu - išilgai per visą jo iškyšą ir dar 60 cm nuo fasado plokštumos j viršų (7 pav.). Rekomenduojama kloti ištisinį paklotą, tačiau jei tenka sudurti, tai juostų persidengimo vieta turi būti ne mažesnė nei 30 cm ir kruopščiai priklijuota. Kitos šlaito dalys gali būti dengiamos paprastu, mechaniškai tvirtinamu paklotu, kuris klojamas iš apačios j viršų, perdengiant skersine kryptimi 100 mm ir išilgine kryptimi 150 mm, vyniojant ritinį paraleliai karnizui. Paklotas prie pagrindo tvirtinamas kas 200-250 mm specialiomis cinkuotomis vinimis su plačiomis galvutėmis. Juostų persidengimo vietos patepamos bitumine mastika FIKSER. Ties stogo ventiliacinėmis angomis klojamas 1 m x 1 m ploto mechaniškai tvirtinamas paklotas ir per visą perimetrą tvirtinamas specialiomis vinimis.
4. Karnizų, šlaito kraštų įrengimas
Karnizai ir šlaitų kraštai sutvirtinami metaliniais šlaito galų ir karnizų laštakiais. Įrengiant karnizus laštakiai tvirtinami ant OSB plokštės arba lentų denginio su 30 - 50 mm persidengimu, specialiomis vinimis (kas 120-150 mm). Hidroizoliacinis paklotas ties karnizu klojamas ant laštakio. Šlaito kraštų laštakiai tvirtinami analogišku būdu tik - virš čerpių.
5. Šlaitų sandūros įrengimas
Šlaitų sandūra gali būti įrengta dviem būdais: atviruoju ir uždaruoju.
Atvirasis būdas
Bituminė sandūros juosta TECHNONIKOL klojama išilgai virš bituminio pakloto pagal šlaito sandūros ašj, atitraukus ją 2 - 3 cm nuo pakloto krašto. Vinys tvirtinamos 2 - 3 cm atstumu nuo krašto, kalant jas kas 20 - 25 cm, prieš tai bitumine mastika FIK-SER išilgai pertepus 10 cm apatinę čerpės krašto dalį. Rekomenduojama kloti ištisinę sandūros juostą, tačiau jei tenka sudurti, tai juostų persidengimo vieta turi būti ne mažesnė kaip 30 cm ir kruopščiai priklijuota.
Nupjovimo būdas
Įrengiant šlaitų sandūras šiuo būdu, bituminė sandūros juosta neklojama.
6. Šlaito žymos
Šlaito žymos reikalingos tam, kad būtų išvengta čerpių eilių neatitikimo virš stoglangio. Padeda reguliuoti taisyklingą čerpių klojimą tiek vertikalia tiek horizontalia kryptimi. Atstumas tarp vertikalių linijų yra toks, kaip ir čerpės plotis, o horizontalios linijos brėžiamos penkioms klojamų čerpių eilėms (~ 80 cm atstumu ). Šios žymos yra tik kreipiamosios, jomis nereikia vadovautis kaip čerpių kalimo šablonu.