gar-izol
7. Garų izoliacijos įrengimas
Garų izoliacijos sandarumas yra labai svarbi taisyklingo jos veikimo sąlyga, kadangi vandens garai labai skvarbūs: kartu su kylančiu šiltu oru jie pasiekia kiekvieną stogo vietą. Vandens garai net per mažiausią plyšį gali patekti į termoizoliacijos vidų. Jeigu iš eilės einantys garų izoliacijos sluoksniai paliekami neužklijuoti, gerokai padidėja pavojus, kad vandens garai prasiskverbs į termoizoliaciją ir liks joje. Taip padidėtų šilumos nuostoliai. Pats užlaidų klijavimas tarp garų izoliuojamosios plėvelių juostų nėra sunkus darbas – pakanka naudoti tinkamą savilipę juostą (pvz., MARMA PE1). Daugiausia darbo ir medžiagų reikia norint plėvelę sujungti su kaminų,
pastogių langelių arba alkūninių sienelių mūriniais. Stogo denginys, prie kurio pritvirtinta garų izoliacija nuolat šiek tiek juda dėl vėjo. Tačiau mūras neabejotinai yra kur kas nepaslankesnis, todėl sandūrose su juo reikia taikyti technikas, kurios niveliuoja mažiausius denginio judesius. Tokiose vietose (žr. 7.3 ir 7.4 pav.) turi būti naudojamos specialios medžiagos ir skiriama šiek tiek daugiau darbo. Geriausias sprendimas yra garų izoliacijos sandarinimas dvipuse lipnia juosta ir veržiamąja plokštele (žr. 7.3 pav.). Atitinkamai tokiam naudojimo būdui pasirenkamos juostos turi būti storesnės ir amžinai elastingos (pvz., MARMA B2).
Pagrindinės taisyklės klojant garų izoliaciją (neatsižvelgiant į jos rūšį)
• Garų izoliacija klojama įrengus termoizoliaciją iš vidaus horizontaliai (žr. 7.1 pav.) arba lygiagrečiai su gegnėmis (žr. 7.2 pav.), atsižvelgiant į poreikius ir stogo denginio sudėtingumą. Nepriklausomai nuo garų izoliacijos ištempimo būdo, ji turi būti klojama šiek tiek įtempta.
• Kai garų izoliacija klojama horizontaliai, geriausia pradėti nuo viršaus, nuo gegnių stygos arba kraigo apdangalo, atsižvelgiant į termoizoliacijos klojimo būdą. Kiekvienas sluoksnis turi būti klojamas iš eilės užleidžiant mažiausiai 5 cm ir užsandarinant su savilipe vienpuse juosta (MARMA PE1) užleidimo išorėje arba dvipuse lipnia juosta (MARMA N2) užleidimo viduje.
• Kai garų izoliacija klojama išilgai gegnių, geriausia ją jungti darant užlaidą, klijuojamą prie gegnės. Horizontalus jungimas už gegnės turi būti daromas itin kruopščiai, geriausia sluoksnius iš eilės klijuoti naudojantis kietais padėklais, pvz., lentomis.
• Garų izoliacija tvirtinama prie gegnių sąvaržomis arba dvipuse lipnia juosta. Rekomenduojame naudoti dvipuses lipnias juostas (MARMA N2), nes su jomis garų izoliacijoje nepraduriamos skylės. Jeigu naudojamasi sąvaržomis, pradurtas vietas paskui reikia užklijuoti lipnios juostos gabalėliais. Sąvaržas lengviausia įkalti sbaldų apmušėjo arba stogdengio segikliu („taperiu“).
• Jungtims su statmenais elementais – alkūninėmis sienomis, kaminais ir skliautinėmis arba skiriamosiomis sienomis – reikia naudoti specialias lipnias sujungimą sandarinančias juostas, pvz., MARMA B1 (7.3 pav.) – jos yra reikiamo jungimams elastingumo. Svarbu tose vietose palikti atitinkamas garų izoliuojamosios plėvelės užlaidas. Tokiems sujungimams rekomenduojama
naudoti prispaudžiamąsias plokšteles, tvirtinamas prie jau minėtų statmenų elementų (sienų ir kaminų).
• Jungiant su plytelių grindiniu taip pat reikia naudoti prispaudžiamąsias plokšteles (kaip parodyta 7.3 pav.).
• Jungiant su stoglangiais ir liukais reikia vadovautis jų gamintojų rekomendacijomis ir jungti su tų elementų tvirtinimo rėmais bei apkalomis taip, kad jie būtų sandarūs. Dėl gipskartonio plokščių savybių įrengiant garų izoliaciją visose patalpose (ne tiktai vonios kambariuose) turi būti tinkamai veikianti ventiliacija. Jeigu patalpos nebus ventiliuojamos, tarp gipskartonio plokščių arba ant tinkuotų sienų ir lubų paviršiaus gali atsirasti pelėsių arba grybelių, keliančių pavojų gyventojų sveikatai. Tai nesusiję su garų izoliacijos naudojimu: jų gali atsirasti ir neventiliuojamose patalpose bet kurioje pastato vietoje. Vienintelė medžiaga, galinti sumažinti to reiškinio padarinius, yra garų reguliatorius MPF, neleidžiantis susidaryti kondensatui.